knipava

knìpava sf. (1) J.Jabl, MitII144 žr. knypava: Seniai purtėsi, nenorėjo tikti, bet, matydami tokią žalčių knipavą, prisidingėjo ir noroms nenoroms priversti buvo išleisti visų mylimiausią, jauniausią, patogiausią dukterę BsPIII317–318. Netrukus ji su visa žalčių knipava nukako į pamarį rš.